Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas ir socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas patvirtino tvarką, kaip valstybė parems nepasiturinčius gyventojus, neįstengiančius dėl savo prastos finansinės padėties prisidėti prie daugiabučio namo, kuriame gyvena, modernizavimo. Šis dokumentas – tai Kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimo už asmenis, turinčius teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, tvarkos aprašas. 

Nustatyta, kad nepasiturintiems daugiabučio namo butų savininkams, dalyvaujantiems įgyvendinant daugiabučio namo atnaujinimo projektą, valstybės biudžeto lėšomis bus apmokama jiems tenkanti kredito dalis ir nuo jos priskaičiuotos palūkanos. Šia valstybės parama pasinaudoti galės šeimos ir asmenys, kurie kreipsis į savivaldybę ir jiems bus nustatyta teisė į būsto šildymo išlaidų kompensaciją.

Apie 96 proc. daugiabučių namų Lietuvoje yra pastatyti iki 1993 m. Dauguma jų yra ekonomiškai neefektyvūs, tad valstybė siekia iki 2020 m. atnaujinti apie 70 proc., apie 24 tūkstančius tokių pastatų. Tam reikėjo sukurti efektyvų daugiabučių atnaujinimo finansavimo modelį: jeigu renovacija vyktų vien tik valstybės ir gyventojų lėšomis, tai iš biudžeto pareikalautų daugiau kaip 43 mlrd. litų., ir dėl ribotų finansinių galimybių, atnaujinimas užtruktų pernelyg ilgai.

Pasirūpinti savo būstu ir pagerinti savo gyvenimo kokybę dabar tampa gerokai paprasčiau. Iš tiesų, visus būtinus paruošiamuosius darbus galima atlikti trimis etapais:

1. Paruošiamas preliminarus pasiūlymas gyventojams dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) tikslingumo.

a) Namo bendrijos valdyba, pirmininkas ar administratorius turėtų apibendrinti informaciją apie namo fizinę ir energetinę būklę, duomenis apie laukiamus atnaujinimo rezultatus, valstybės paramos teikimo būdus ir galimybes.

b) Valdytojas ar administratorius gyventojams asmeniškai ar įmesdamas į pašto dėžutes įteikia šią informaciją bei preliminarų pasiūlymą.